ARKO.LT/archyvas-i-lietuvos-statybu-rinka-verziasi-pasyvus-namai

Archyvas: į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai

SUBMENIU

Į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai

2016-09-05

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, individualių namų statybos apimtys Lietuvoje auga nesustodamos – 2016 m. pirmą ketvirtį jie sudarė net 97,6 proc. visų išduotų statybų leidimų, o lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, 7,2 proc. augo bendras išduotų naujų pastatų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja naujas statybų reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami namai privalės atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Šiuo metu Lietuvoje jau sertifikuota daugiau nei 140 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namų, gyventojai vis aktyviau domisi ir pasyvių namų statymo principais.

„Naujasis reglamentas – labai reikalingas ir aktualus žingsnis Lietuvos rinkoje, tai neabejotinai į naują lygį pakels projektuotojus, statybininkus, namų priežiūros specialistus ir gyventojus“, – džiaugiasi sertifikuotas Vokietijos Pasyvaus namo instituto projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis.

Lietuvoje jau nuo 2009 m. veikia Nacionalinė Pasyvaus namo asociacija, kuri prisideda prie LR įstatyminės bazės kūrimo, vykdo šviečiamąją veiklą, padeda specialistams įgyti žinių apie energiškai efektyvių pastatų vystymą, vykdo mokymus pasyvių namų projektuotojams, statybininkams ir vystytojams bei skleidžia informaciją apie pasyvių namų  idėją visuomenei.

Pasyvus namas – besirūpinantiems savo ir aplinkos gerove

„Pastatų energinis efektyvumas aktualus visame pasaulyje, todėl ir Lietuva ne išimtis – čia taip pat auga susidomėjimas pasyviais namais, nes tai ne tik gamtą tausojantis, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje finansus taupantis sprendimas. Energiškai efektyvių namų poreikį paskatino žmonių išprusimas, noras gyventi šiltai, nebrangiai ir patogiai bei suvokimas, kad įmanoma kontroliuoti namo statybos kaštus – jie gali būti maži, o pastatyto namo eksploatacija – nesudėtinga ir pigi“, – pastebi R. Adomaitis.



Lietuvoje taupūs namai vadinami „Energetiškai efektyviais pastatais“ ir yra skirstomi į A, A+ ir A++ klases. Pasyvių namų projektavimu užsiimančio R. Adomaičio pastebėjimu, tiek Lietuvoje galiojančios pastatų energinio naudingumo vertinimo, tiek Vokietijos pasyvių namų projektavimo ir sertifikavimo sistemos tikslai yra tie patys, skiriasi tik tų tikslų pasiekimo keliai, reikalingos atlikti procedūros, sprendinių detalumas ir vertinimo kriterijų kiekis.

Šiuo metu Lietuvoje pastatytų ir Vokietijos Pasyvaus namo institute sertifikuotų pasyvių namų yra trys, o susidomėjimas jais kasmet auga – šiuo metu projektuojama daugiau nei 10 vienbučių pasyvių gyvenamųjų namų, taip pat vystomi du gyvenamųjų namų kvartalai.

Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, kurio šildymui prireikia tik 15 kWh / kv. metrui per metus. Anot R. Adomaičio, tai daugelio kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų visuma, kuri pasiekiama modeliuojant ir nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių ir konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Pasyvaus namo kūrimas – tai daugelį metų visame pasaulyje veikianti sistema, paremta nuolatiniu pastatytų namų monitoringu ir vertinimu. Tai užsakovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ir statybininko bendras darbas, kuriame labai svarbi kiekviena grandis.

Pirmasis Lietuvoje vienbutis pasyvus namas – iš silikatinių blokų

Vilniuje iš silikatinių „Arko“ blokų, kurie gaminami iš vietinių ekologiškų medžiagų – smėlio, kalkių ir vandens – jau pastatytas pirmasis pasyvus vienbutis namas, kurio šildomas plotas yra 167 kv. m. Šilumą jam tiekia ir karštą vandenį ruošia oras-vanduo tipo šilumos siurblys.

„Vokietijoje sertifikuotas pirmasis pasyvus vienbutis namas Lietuvoje gavo A+ klasės sertifikatą, nedaug betrūko ir iki A++. Tokių namų su daline apdaila 1 kv. m statybos kaina yra apie 700 eurų, o sąnaudos šildymui ir karšto vandens ruošimui tesudaro apie 340 eurų per metus, todėl tikiu, kad pasyvių namų ateityje tik daugės“, – sako pirmojo Lietuvoje vienbučio pasyvaus namo autorius R. Adomaitis.

Anot jo, projektuojant šį pasyvų namą, buvo įvertinti įvairiausių rūšių blokai ir galiausiai statyboms pasirinkti būtent silikatiniai, kurie puikiai atitiko pagrindinius reikalavimus tokiam namui. Čia buvo svarbi namo sienų konstrukcijos šiluminė talpa, kuri padėtų vasarą namui neįšilti, o žiemą neatvėsti, taip pat reikalinga gera garso izoliacija, galiausiai – namui reikėjo tvirtų sienų, prie kurių nebūtų sunku pritvirtinti norimą daiktą.

„Norint pastatyti mažai energijos sunaudojantį, ekonomišką namą, svarbiausia yra namo visuma, tačiau iš trijų svarbiausių namo dalių – stogo, pamatų ir sienų – šiek tiek daugiau dėmesio turėtų sulaukti sienos ir medžiagos, iš kurių jos pastatytos. Pasyviam namui turi būti specialiai parinktos tinkamiausios statybinės medžiagos ir namą statantys specialistai, – pasakoja AB „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas. – Tai, kad pirmojo Lietuvoje pasyvaus vienbučio namo statybai pasirinkti „Arko“ blokai, – įrodymas, kad atitinkame tarptautinius standartus bei esame pasirengę profesionaliai ir kokybiškai prisidėti prie pasyvių namų rinkos plėtros Lietuvoje.“