Blokai sienoms – į ką atkreipti dėmesį
Kokius blokus pasirinkti ir iš kokių blokų statyti? Tai klausimas iškylantis beveik kiekvienam individualaus namo statytojui. Prieš renkantis, reikėtų atsakyti sau į kelis klausimus: kelių aukštų namas bus statomas, kokios bus namo perdangos, iš kokių medžiagų bus namo pamatai, ar yra išankstinis nusistatymas prieš vieną ar kitą medžiagą?
Doc. dr. Ramunė Žurauskienė
Lietuvos rinkoje esančių blokų pasirinkimas išties yra platus. Galima rinktis net iš keliolikos rūšių gaminių, kurie skiriasi tiek žaliavomis iš kurių yra pagaminti, tiek gamybos technologija ir net savo paskirtimi.
Pagal tai iš kokių medžiagų pagaminti, blokus galima suskirstyti į kelias grupes:
-
silikatiniai;
-
autoklavinio akytojo betono;
-
betono su lengvaisiais užpildais;
-
betono su tankiaisiais užpildais;
-
keraminiai;
-
gipso.
silikatiniai;
autoklavinio akytojo betono;
betono su lengvaisiais užpildais;
betono su tankiaisiais užpildais;
keraminiai;
gipso.
Reikalavimai blokams nurodyti „Reglamentuojamų statybos produktų sąraše“ patvirtintame LR Aplinkos ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-628. Visiems blokams reglamentuojami rodikliai nurodyti standartuose pagal produktų paskirtį ir kai kuriems blokams papildomai nurodytas atsparumas šalčiui.
Sienų statybai gali būti naudojami ir liktiniai klojiniai – didesnių ar mažesnių matmenų blokai, skydai su papildoma termoizoliacine medžiaga ar be jos. Šie blokai/skydai pasižymi tuo, kad jie suteikia reikiamą formą monolitiniam betonui ir lieka kaip namo konstrukcijos dalis visą jo eksploatavimo laikotarpį.
Paprasti statybiniai blokai nėra užpildomi betonu ar skiediniu išskyrus tuos retus atvejus, kai tai daroma norint gauti didesnį sienos garso izoliavimo rodiklį.
Jei palygintume visus statybinius blokus pamatytume, kad jie skiriasi ne vien žaliavomis, gamybos technologija, paskirtimi, tačiau visų pirma jie skiriasi savo matmenimis. Pavyzdžiui blokų plotis gali variuoti nuo 7 iki 50 cm. Plonesni blokai, kurių plotis 7-15 cm dažniausiai yra naudojami pertvaroms pastatų viduje, blokai kurių storis 12-50 cm gali būti naudojami išorinėms pastatų sienoms, sienoms tarp butų ar laiptinių.
Sugriežtinus šiluminės varžos reikalavimus keliamus gyvenamųjų pastatų išorės sienoms iki 5 m2 · K/W pasikeitė ir pastatų sienų konstrukciniai sprendimai. Paprastai šiuo metu individualus pastatas yra apšiltinamas iš išorės termoizoliacinėmis medžiagomis, kurių sluoksnis sudaro jau ne 5-7 cm, o 18-20 cm. Anksčiau buvę veiksmingi pastatų sienų konstrukciniai sprendimai, kai buvo naudojami didelio pločio sieniniai blokai ir labai nedidelio storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnis šiuo metu jau turi būti pamiršti. Esant dabartiniams sienos šiluminės varžos reikalavimams, net ir statant pastatą iš 30 cm pločio blokų reikia naudoti 11-12 cm storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnį. Dėl to reikėtų gerai pagalvoti ar tikslinga naudoti didelio pločio blokus ar geriau naudoti plonesnius didesnio stiprio blokus ir keliais centimetrais padidinti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį? Konstruktyvas vis stipresnis, o izoliacija vis didesnė.
Pagal skelbiamus apklausos duomenis yra matyti, kad dažniausiai vartotojų pasirinkimą, kokius blokus rinktis, nulemia kaina (63 proc. apklaustųjų), o blokų kokybė užima antrą vietą (27 proc.). Tačiau reikia nepamiršti, kad vienos medžiagos – blokų – kaina nepasako nieko apie būsimos sienos įrengimo kaštus. Tai tas pats, kas rinktis sumuštinio kainą žiūrint į tai kiek kainuos duona, tačiau neatsižvelgti į tai, koks bus naudojamas sviestas ir visos kitos sumuštinio dalys. Reikia nepamiršti, kad namo sienų mūrui iš blokų reikės įsigyti ne vien blokus, tačiau reikės pagalvoti ir apie tai ar reikės blokų mūro armavimo, gelžbetoninio žiedo, stipresnių pamatų, kiek reikės sunaudoti apdailos medžiagų ir kokius tvirtinimo elementus bus galima naudoti ką nors tvirtinant prie mūro. Visas šias būsimas išlaidas reikėtų įvertinti iš karto, ir renkantis medžiagą į tai atsižvelgti. Svarbus yra ir blokų matmenų tikslumas, jei blokų matmenys yra pakankamai tikslūs, jie gali būti mūrijami tik su plono sluoksnio skiediniu, tokiu būdu gaunant plonesnes siūles ir nesudėtingą sienų vidaus apdailą.
Taip pat nesutikčiau su vartotojų nuostata pirma klausti kainos, o tik po to atsižvelgti į medžiagos kokybę. Medžiagos kokybė lemia eksploatacines medžiagos charakteristikas, kurios svarbios tuo metu, kai pastate jau yra gyvenama.
Nepamirškite, kad kainoraščiuose blokų kaina yra rašoma už blokų kubinį metrą, tačiau blokai yra skirtingo pločio ir iš nupirkto vieno blokų kubinio metro išmūrysite skirtingą kiekį sienos kvadratinių metrų, reiškia, kad kuo mažesnio pločio blokai bus naudojami tuo didesnis sienos plotas bus pastatytas. Jei blokų plotis 25 cm, tai iš vieno metro kubinio gausite 4 kvadratinius metrus sienos, jei 18 cm – 5,5 kvadratinius metrus (esant tam pačiam blokų ilgiui ir aukščiui).
Dažnai medžiagų gamintojai vartotojams pateikia laboratorines savo medžiagos savybių skaitines vertes, tai yra tas, kurios nustatytos laboratorijoje, medžiagai esant sausame būvyje. Iš tokių medžiagų savybių dažnai yra pateikiamos laboratorinės šilumos laidumo koeficiento vertės. Ši laboratorinė vertė turi būti perskaičiuota į projektinę šilumos laidumo koeficiento vertę, kuri visada bus prastesnė nei vertė nustatyta sausai medžiagai.
Taip pat ir gniuždymo stipris nustatytas medžiagai esant sausame būvyje bus didesnis nei stipris įvertinus įdrėkimą atitvaroje. Blokams dažnai yra naudojamas stiprio rodiklis – gniuždymo stiprio klasė. Apskaičiuojant šią klasę yra įvertinamas medžiagos įdrėkimas ir gaminio forma.
Šie rodikliai paprastai yra apskaičiuojami įvertinus visus koeficientus ir daugiklius akredituotose laboratorijose. Laboratorijų darbuotojai turi labai gerai išmanyti standartus ir reikalavimus pateiktus juose skaičiavimams atlikti. Net viena laboratorijos darbuotojų padaryta klaida skaičiavimuose ar tyrimų metodikoje gali reikšmingai sumažinti apskaičiuotas savybių vertes.
Lyginant atskirų blokų akustines savybes reikia atsižvelgti į tai, kad patys geriausi akustiniai rodikliai gaunami tik užpildžius blokų tuštymes skiediniu ar betonu ir aptinkavus juos iš abiejų pusių tinku. Tačiau gamintojai turėtų ir pateikti informaciją apie visas šias sąlygas vartotojui jei tai yra reikalinga atlikti.
Toks pats galioja ir blokų atsparumo ugniai rodikliams. Viena rodiklio reikšmė turi būti nurodyta tada, kai nustatytas neapkrauto tinkuoto bloko atsparumas ugniai. Prastesnės savybės gaunamos tada, kai blokai yra apkraunami pilna apkrova, taip pat didelę įtaką rodikliui turi ir sienų padengimas tinku. Visa tai gamintojai turi nurodyti vartotojui, pateikdami nustatytos savybės vertę.
Statybos gaminių standartai nurodo gamintojui, kokie būtinieji rodikliai turi būti pateikti vartotojui. Vartotojas pateiktame blokų aprašyme ir žymėjime paprastai turi matyti tokias savybes, kaip matmenys, matmenų nuokrypiai, gniuždymo stipris, tariamasis sausasis tankis, šiluminės savybės ir kt., taip pat turi būti įrašytas standarto žymuo. Blokai ženklinami vienu iš šių būdų: ant gaminių, ant pakuotės, tiekimo dokumentuose arba sertifikate. Gamintojas paprastai pagrindines blokų savybes pateikia ant gaminių pakuotės. Pagal Statybos įstatymą kiekviename objekte esantis statybos techninis prižiūrėtojas turi kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę ir atitikimą projektui. Dėl to atvežus į objektą minėtus gaminius, techninis prižiūrėtojas visada gali matyti, kokie gaminiai buvo atvežti ir kokias pagrindinių savybių vertes jie turi.
Svarbu, kad statybose kiekviena medžiaga būtų naudojama pagal savo paskirtį, šis teiginys tinka ir sienų blokams. Dažnai reikia atsakyti sau į klausimą, kokiam tikslui bus naudojami blokai – ar kaip termoizoliacinė-konstrukcinė medžiaga ar kaip konstrukcinė medžiaga? Atsakius į šį klausimą pasirinkimas tampa paprastesnis.