Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas, pavyzdžiui Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energetiškai efektyvius namus.

Mindaugas Dagys, sertifikuotas pasyvių namų ekspertas dalijasi savo patirtimi ir pasakoja, kurios šalies individualių namų statybos principais lietuviams remtis naudingiausia.

Vokiečių prioritetas – mažos energijos sąnaudos

„Vokietijoje jau daugelį metų ypatingas dėmesys skiriamas pastatų energiniam efektyvumui. Namo projektavimas pradedamas būtent nuo modeliavimo ir suskaičiavimo, kiek pastatas sunaudos energijos, kokios bus bendros metinės sąnaudos ir kokią jos įtaką turės viso pastato gyvavimo ciklo metu – nuo namo sukūrimo iki nugriovimo. Natūralu, kad toks vokiečių požiūris iškėlė juos į viršūnę kaip šalį, kurioje daugiausia sertifikuotų pasyvių pastatų. Būtent sertifikuotas, energetiškai efektyvus (pasyvus) namas išlaiko savo likvidumą ir didelę vertę laikui bėgant“, – pastebi sertifikuotas pasyvių namų ekspertas.

Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvaus namo privalumai – nuo įprastų pastatų jie skiriasi puikia šilumos izoliacija be šalčio tiltų, rekuperacine-vėdinimo sistema, puikiu namo sandarumu. Šie namai yra sandariai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius, todėl jų išlaikymas yra kur kas paprastesnis.

Anot pasyvių namų eksperto, lietuviai į šią vokiečių patirtį pirmą kartą dėmesį atkreipė prieš 5-6 metus, kai buvo pradėti statyti pirmieji pasyvūs pastatai Lietuvoje.

Skandinavų patirtis: praktiškumas, kokybė ir šabloniški projektai

Skandinaviški produktai jau daugelį metų yra įvardijami kaip kokybiški ir praktiški. Vis dėlto praktiškumą dažnai lydi ir neatsiejamas kitas skandinavų bruožas – šabloniškumas, kuris ypač dažnai pastebimas namų projektavime. „Skandinavai savo namų išorės išvaizdai daug dėmesio neskiria – pastatai standartizuoti, šabloniškų architektūrinių formų, tačiau jiems ypač svarbu vidaus išplanavimas ir komfortas“, – sako M. Dagys ir pastebi, kad Švedija 50 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Iš skandinavų lietuviai mėgsta „skolintis“ nedideles, tačiau pilnai išnaudotas namų vidaus erdves, diegti efektyvias šildymo sistemas, kurios lemia malonų mikroklimatą būste net ir atšiauriausią žiemą. Statybinių medžiagų įmonės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas kaip pavyzdį pateikia bendrovės gaminamus „Arko“ blokus: šie blokai – vieni tvirčiausių Lietuvos rinkoje, jų didelis tankis (vidutiniškai 1455 kg/kub. m), todėl sienos pasižymi didele šilumine inercija. O kuo šiluminė inercija didesnė, tuo būsto vidaus temperatūra mažiau priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą name lengviau palaikyti vienodą, malonią šilumą, o vasarą per sienas namas neprikaista iki lauko temperatūros. Be šių pagrindinių savybių, blokų sienos užtikrina ir gerą garso izoliaciją, sveikatai „draugišką“ mikroklimatą ir ekologiškumą.

Lietuviai pamažu atsisako „dvarų“

Skirtingai nuo Skandinavijos, kur projektuotojai beveik visus namus parduoda dar nė nepaklojus namo pamatų, Lietuvoje vystytojai ieško savo konkurencinio pranašumo prieš kitus. Viena iš galimybių – statyti energetiškai efektyvius pastatus ir pasiūlyti pirkėjams ne tik aukštos kokybės būstą jau šiandien, bet ir mažas išlaidas ateityje. Tiesa, M. Dagys pastebi, kad lietuviai vis dar linksta namo projektavimą dažniau patikėti bet kam, tik ne projektavimo specialistams – patarimų klausiama diletantų statybininkų, statybinių medžiagų pardavėjų ar kitų, bent šiek tiek susigaudančių statybų rinkoje.

„Turime gana komišką situaciją – pirkdami telefoną ar automobilio padangas žmonės daugybę laiko praleidžia internete ieškodami informacijos, lygindami skirtingų modelių privalumus ir trūkumus, bet didžiausią savo gyvenimo pirkinį (kuriam dažniausiai imama ir banko paskola) atiduoda į pirmo pasitaikiusio ir mažiausią kainą pasiūliusio žmogaus rankas. Suprojektuoti ekonomišką, patvarų, sveikatai draugišką būstą, kuris leis kontroliuoti išlaikymo kaštus ateityje ir turės gerą vertę rinkoje, – gali tik profesionalus projektuotojas“, – sako M. Dagys.

Vis dėlto įpročiai po truputį keičiasi – pavyzdžiui, kreipiamas didesnis dėmesys statybinių medžiagų pasirinkimui. V. Česnauskas pastebi, kad lietuvių požiūris į statybines medžiagas keičiasi jau kurį laiką: „Remdamiesi vokiška patirtimi, jų ištobulintais pasyvių namų statymo principais, lietuviai pakeitė ir savo mėgstamiausias statybų medžiagas – jau prieš kurį laiką plytas populiarumu pralenkė silikatiniai blokai, kuriuos vertina pasyvių namų statytojai.“
Anot V. Česnausko, plytas keičiant „Arko“ silikatiniais blokais, ne tik pasiekiamas sertifikuotiems pasyviems namams keliamas standartas, bet ir pats darbas vyksta greičiau, paprasčiau.

„Kiekvienas nori turėti tvirtus, šiltus, jaukius ir ilgaamžiškus namus, tačiau būsto statyba nėra pigi, todėl klientai visada ieško varianto, kuriame su kokybe derėtų ir kaina, statybų proceso laikas. Dėl išskirtinių techninių silikato blokų savybių, sienos gali būti plonesnės (jau šiame etape sutaupoma medžiagų), be to, dėl blokų matmenų tikslumo, sumūrijamas idealiai lygus paviršius, kurį žmonės mėgsta palikti net be apdailos plytų – sienos lygios, baltos, o skiedinio siūlių beveik nematyti“, – klientų išmania taupymo praktika dalijasi V. Česnauskas.

Tai, kad žmonės pradėjo labiau skaičiuoti, patvirtinta ir M. Dagys – lietuviai pamažu atsisako anksčiau taip vertintų ypač didelių būstų, o tai, anot jo, lėmė kylantis bendras išprusimo lygis ir kintantis gyvenimo būdas. „Žmonės ima suvokti, kad išlaikyti 300-500 kv. metrų būstą nėra taip paprasta. Lygiai taip pat, kaip kainuoja tokį namą pastatyti, taip pat kiekvieną kvadratinį metrą reikės ir išlaikyti – šildyti, modernizuoti. Namo statybos kaina bendrame namo cikle sudaro apie 50 proc. visų išlaidų, todėl vis dažniau imama galvoti ir apie tą kitą dalį, kurią teks sumokėti už namo išlaikymą. Tikiu, kad ilgainiui prisijaukinsime vokišką požiūrį – kad kiekvienas neišleistas euras ateityje atneša dar didesnę naudą ir pajamų, kurias galima išleisti atostogoms, vaikams ar kitiems gyvenimo malonumams“, – sako M. Dagys.