Pastarasis laikotarpis Lietuvos statybininkams nėra lengvas. Nemažai rūpesčių jiems kelia vis griežtesnių statybos normatyvų įteisinimas. Negana to, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio naujai statomų pastatų energinis efektyvumas turi atitikti A klasę, jau numatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. jis turės būti ne žemesnis nei A+ klasės, o nuo 2021 m. sausio 1 d. pastatams įsigalios tik klasės A++ normatyvai.

Energinis efektyvumas būtinybė

Statybos srityje tai itin svarbūs reikalavimai. Jie grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, pagal kurią iki 2020 m. būtina pasiekti bendrą tikslą – kad atsinaujinančių išteklių energija sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. bendro ES šalyse suvartojamos energijos kiekio, nes iki šiol eksploatuojant pastatus buvo vidutiniškai suvartojama net iki 40 proc. visos ES šalyse vartotojams reikalingos energijos. Tad natūralu, kad ir mūsų šalis privalėjo prisiimti šiuos įsipareigojimus.

Tokia aiškiai įteisinta perspektyva skatina statybų verslo atstovus neatidėliojant ieškoti pačių geriausių sprendimų, leidžiančių racionaliai išpildyti statybos reglamento nuostatas statyti pastatus, kurių eksploatacijai užtektų minimalių energijos sąnaudų. Nors mūsų šalyje jau įgyta tam tikros patirties sertifikuota arti pusantro šimto A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatų bei daugiau pradėta statyti pasyviųjų namų, tačiau neišvengiama ir esminių klaidų. Juk prieš pradedant statyti labai svarbu įvertinti ne vien numatomas eksploatavimo išlaidas ir kokią jų dalį teks skirti pastatui šildyti ‒ ne mažiau reikšminga lėšų ekonomija, susijusi su tinkamiausių medžiagų pasirinkimu.

Svarbus kompleksiškas požiūris

Deja, dar neretai susiduriama su klaidingu požiūriu, kad, siekiant pastato A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės, pakaks tik apšiltinti išorės atitvaras storesniu šiltinamuoju sluoksniu. Patyrusių specialistų nuomonė ‒ visiškai kitokia. Pasak AB „Silikatas“ direktoriaus Vytauto Česnausko: „Norint pasiekti aukštesnę pastato energinio efektyvumo klasę, reikia tarpusavyje suderintų kompleksinių sprendimų, nes tik į pastatų statybos procesą kartu įtraukus projektuotoją, statybininką ir statybinių medžiagų gamintoją galima užtikrinti reikiamą rezultatą ‒ jis tiesiogiai priklauso tiek nuo projektinių sprendimų, tiek nuo teisingai pasirinktų statybinių medžiagų ir darbų kokybės.“

Niekada nesuklys tie, kurie galutinio rezultato siekia žiūrėdami per kompleksišką funkcionalumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo prizmę. Aišku, siekiant patenkinti vis griežtėjančius statybos reglamento reikalavimus, ne mažiau svarbu nepamiršti tvarumo ir rinktis medžiagas, labiausiai atsparias nepalankiam klimato poveikiui. Pradėjus Lietuvoje statyti energiškai efektyvius pastatus statybininkai iš naujo įvertino šilumine inercija išsiskiriančias statybines medžiagas. Jie vis dažniau renkasi jau seniai išbandytus silikatinius blokus. Palyginti su kitais, jie puikiai tenkina naujuosius energinio efektyvumo reikalavimus ir turi daug pranašumų.



Visi pranašumai svarūs

Specialistų teigimu, nuolat eksploatuojamų pastatų laikančiųjų sienų konstrukcijai geriausiai tinka didelės šiluminės talpos  medžiagos, kurių  tankis  1100 ÷ 1500 kg/m3.

Tai turi įtakos energiniam pastato efektyvumui, nes didelės sienų masės konstrukcija yra inertiška ir, esant temperatūrų svyravimams, palaiko patalpose tolygų mikroklimatą. Pavyzdžiui, sienų iš ARKO M blokų pastatas žiemą ilgiau neatvėsta, o vasarą lėčiau įkaista.

Be to, dabar vartotojai labai vertina sveiką aplinką. Atėjo laikas, kai ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ekologinėms statybinių medžiagų savybėms. Dėl to, renkantis silikatinius blokus ARKO M, svarbu žinoti, kad jie gaminami tik iš natūralių komponentų ‒ smėlio, kalkių ir vandens. Žinoma, kuo didesnis blokų tankis, tuo jie yra tvirtesni, o tvirtumas – vienas pagrindinių reikalavimų laikančiosioms sienoms. Visi AB „Silikatas“ gaminami 12, 15, 18 ir 24 cm pločio ARKO M blokai yra atsparūs gniuždymui (λvid. ‒ nuo 10 iki 17,5 MPa) ir, skirtingai nei blokai iš kitokių medžiagų, atlaiko didesnes apkrovas. Pavyzdžiui, ilgesnius perdengimo elementus, sijas. Naudojant šiuos blokus nebūtina papildomų sutvirtinimų perdengiant angas, įstatant sienose platesnius langus ar vitrinas. Silikatinių blokų mūras vertinamas ir dėl to, kad gerai izoliuoja garsą.

Beje, apskaičiuota, kad statant 2–3 aukštų namus tvirti ARKO M blokai leidžia sutaupyti net iki 28 % mūro medžiagų, nes pakanka sumūryti 18 cm storio sienas (žr. lentelę). Dėl tos pačios plonesnių atitvarų priežasties jie leidžia džiaugtis didesniu naudinguoju pastato plotu, erdvesnėmis patalpomis.

Aktualesnė sienos su termoizoliacija kaina

Statybinės medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą, todėl, norint nesuklysti renkantis iš gausios statybinių medžiagų pasiūlos, reikėtų įvertinti ne tik sienų storį ir tvarumą, bet palyginti išorės atitvarų kainą kartu su jų apšiltinimo kaina. Kitaip tariant, sienoms iš skirtingų blokų apšiltinti reikia tokio storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnio, kad pagal A energinio efektyvumo klasės keliamus reikalavimus bendra sienos šiluminė varža R būtų ne mažesnė nei 8,3 m²K/W.

Akivaizdu, kad 1 lentelėje pateikti duomenys leidžia palyginti mūro iš skirtingų blokų, apšiltinto mineraline vata, kainas ir lengva pastebėti: reikalaujamos šiluminės varžos sienos iš ARKO M18 blokelių konstrukcija, nors šiltinamasis sluoksnis ir storesnis, yra plonesnė, o, svarbiausia, ‒ pigesnė. Tokia pat išvada lydi ir mūro, apšiltinto polistireninio putplasčio sluoksniu, skaičiavimus.

Paklausa auga

Pasirinkus ARKO M silikatinius blokus sutaupoma ne tik daug lėšų, reikalingų statybinėms medžiagoms įsigyti, bet ir nemažai brangaus statybos darbų laiko ‒ ne vien dėl to, kad netenka atlikti papildomų mūro stiprinimo darbų (žr. lentelę). Patyrę statybininkai šiuos blokus vertina dėl tikslių matmenų ir formos, sąlygojančių lengvesnį ir spartesnį darbą, ‒ jiems nereikia mūryti vertikalių siūlių, nes blokai jungiami specialiais jų galuose esančiais grioveliais, o horizontalių siūlių storis tesiekia 2–3 cm. Dėl šių ypatumų mūro iš ARKO M blokų paviršius būna lygus ir sienų apdailai  prireikia kur kas  mažiau  darbo  sąnaudų užtenka sienas iš vidaus padengti 2–5 mm storio gipsinio tinko sluoksniu ir vėliau jį nudažyti ar apklijuoti tapetais. Beje, apdailinant sienas plytelėmis, jas galima klijuoti tiesiai ant blokų.

Silikatiniai blokeliai ARKO M puikiai tinka tiek individualių gyvenamųjų namų, tiek ir įvairios paskirties daugiaaukščių energiškai efektyvių pastatų statyboms. V. Česnausko įsitikinimu, ir toliau populiariausia statybine medžiaga išliks silikatiniai blokai, kurių pardavimai auga nesustodami jau kelerius metus.

Projekto „Hilltown“ konstruktorius Vidmantas Žičkus: „Trečiame projekto „Hilltown“ įgyvendinimo etape dėl daugelio pranašumų buvo pasirinkti ARKO M silikatiniai blokai. Visų pirma dėl šių blokų tvirtumo – juos mūrijant nereikia išlieti monolitinių žiedų, be to, pastatų viduje patikimai įmontuojami įvairūs elementai, pavyzdžiui, laiptai. Tokie svarbūs veiksniai lemia kokybišką pastato konstrukciją, o tai – bene svarbiausias patikimos statybos žingsnis. Taip pat yra priimtina šių blokų kaina.“



STRUCTUM žurnalas, 2017 04