Padidėjus statybinių medžiagų įvairovei, Lietuvos gyventojai turi platesnį būsto statybos gaminių pasirinkimą. Todėl šiandien statybinių medžiagų techninių charakteristikų svarbą jau įvertina tiek didelės gyvenamąjį būstą planuojančios statyti statybų bendrovės, tiek individualių namų statytojai. Neretai kyla klausimas, iš ko geriau statyti, kokią sienų konstrukciją rinktis ir pan.
Mes kaip statybų srities specialistai visada patariame, kad statytojai medžiagas rinktųsi atsižvelgdami į būsimo pastato sienų konstrukcijos vertę bei 1 m2 išorinės sienos apšiltinti reikalingų medžiagų kainą. Neretai konstrukcinės medžiagos pasirenkamos pagal jų 1 m3 kainą – gal tai patogiau statybininkui, bet jokiu būdu ne privačiam asmeniui. Pasirinkus storesnius išorinės sienos blokus, reikės gerokai daugiau statybinių medžiagų (blokai, skiedinys, klijai), nei statant tokių pačių matmenų pastatą iš plonesnių blokų. Pavyzdžiui, nutarus namą statyti iš akytojo betono blokų, rekomenduojama rinktis 30 cm storio blokus, o statant namą iš silikatinių blokų – užtenka ir 18 cm storio. Taigi akytojo betono blokų reikės apie 1,7 kartus daugiau negu silikatinių blokų. Taip pat būtina įvertinti blokų mechaninį atsparumą gniuždymui, matmenų tikslumą, termoizoliacines savybes, atsparumą šalčiui, drėgmei ir kt.
Silikatinius blokus Lietuvoje gamina AB „Silikatas“, kuris dirba jau pusė amžiaus. Silikatinių blokų gamybai naudojamos tik natūralios ir ekologiškai švarios gamtinės žaliavos: smėlis, vanduo, kalkės. AB „Silikatas“ 20 metų gamina ir parduoda kokybiškus, tvirtus, ilgaamžius silikatinius blokus. Bendrovėje veikia kokybės valdymo sistema, atitinkanti ISO 9001:2000 reikalavimus. Tai yra pirmoji tarptautiniu lygmeniu įvertinta statybinių medžiagų gamybos įmonė.
Silikatiniai blokai Lietuvos rinkoje išties paklausūs. Tyrimų duomenimis, pastaraisiais metais jų prekyba labai išaugo. Iš „ARKO“ silikatinių blokų pastatyti namai yra tvirti, jaukūs ir ilgaamžiai. Kadangi silikatiniai blokai gaminami iš natūralių medžiagų, pagal ekologiškumo kriterijų pirmenybė teikiama „ARKO“ mūro blokams, mat jie neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir sukuria palankiausią gyvenamąją aplinką.
Statant namus iš silikatinių blokų, galima sumažinti statybos darbų sąnaudas, montavimo laiką ir pan.:
•    Dėl tikslių gaminių matmenų horizontaliosios siūlės būna plonesnės, tad sumažėja horizontaliosioms siūlėms bei apdailai reikalingų medžiagų sąnaudos; be to, kuo plonesnės siūlės, tuo stipresnis mūras.
•    Blokai turi specialias įlaidas ir iškišas. Mūrijama be vertikaliųjų siūlių, tik su horizontaliosiomis mūro siūlėmis.
•    Dėl vertikalių „ARKO“ blokų tuštymių sienų svoris yra mažesnis, o šiluminė varža didesnė, taip pat sutaupoma termoizoliacinių medžiagų.
Renkantis konstrukcinę medžiagą svarbu įvertinti pagrindines technines blokų charakteristikas:
–    mechaninį stiprumą;
–    atsparumą šalčiui;
–    vandens įgertį.
Tvirtumas – tai pagrindinis mūro sienoms keliamas reikalavimas. Šią ypatybę kaip svarbiausią nurodo daugelis statybininkų. Būtent todėl sienoms mūryti reikėtų rinktis „ARKO“ mūro blokus. Tyrimais įrodyta, kad pagal tvirtumą „ARKO“ mūro blokai rinkoje vieni pirmųjų. Nuo sienos tvirtumo priklauso papildomų mūrijimo medžiagų ir darbų sąnaudos. Pasirinkus tvirtus „ARKO“ mūro blokus, šios sąnaudos sumažėja nuo 50 % iki 5–10 %, palyginti su keraminiais, keramzitbetonio, akytojo betono blokais. Tradiciniame iš tvirtų mūro blokų pastatytame gyvenamajame name remiant įprastą stogą, montuojant patogius laiptus, kabinant ant sienų sunkesnius daiktus (pvz., kriauklę, radiatorius ir t. t.) nebūtina papildomai stiprinti sienų. „ARKO“ mūro blokų gniuždomasis stipris yra 10,0–20,0 MPa. Jie 1,5–2 kartų tvirtesni už keraminius blokus ir 3–5 kartų – už keramzitbetonio ir akytojo betono blokus.
Atsparumo šalčiui klasės nustatymo bandymų metu vandens prisotinti silikatiniai blokai be jokių irimo požymių atlaiko iki 50 šaldymo ir šildymo ciklų. Todėl mūras iš „ARKO“ silikatinių blokų yra atsparus šalčiui ir ilgaamžis, palyginti su mūru iš kitų blokų.
Silikatiniai blokai išsiskiria dideliu atsparumu vandens įmirkiui. Blokų vandens įmirkis yra 14–17 %. Pagal LST 1167-91 standarto reikalavimus įmirkis negali būti mažesnis nei 6 % – kitaip tinkas neprikibtų prie sienos, nes blokas per greitai ištrauktų drėgmę ir tinkas trūkinėtų. Statybininkai dažnai susiduria su šia problema, jei neįvertina blokų įmirkio. Akytojo betono blokų įmirkis yra apie 54–63 % (LST 1428.18:1997).
Namų sienų konstrukcijos skirstomos:
–    vienasluoksnis mūras (nėra termoizoliacinės medžiagos);
–    dvisluoksnis mūras (konstrukcija apšiltinta termoizoliacine medžiaga);
–    trisluoksnis mūras (tarp laikančiojo ir apdailos mūro dedama termoizoliacinė medžiaga).
Vienasluoksnės mūro sienos – tai tokios sienos, kurioms nebūtina didelė šiluminė varža arba konstrukcinės medžiagos varža yra pakankama, pvz., garažų, sandėlių, buitinių ir pagalbinių patalpų sienos. Konstrukcinė medžiaga yra tiesiogiai veikiama išorinės aplinkos, temperatūros pokyčių, tad konstrukcijoje gali atsirasti defektų (nuoskilos, įtrūkiai). Šiuo atveju renkantis konstrukciją reikėtų ypač atsižvelgti į medžiagos atsparumą šalčiui, t. y., reikėtų žinoti ar konstrukcinė medžiaga yra išbandyta ir kiek šalčio ciklų ji atlaiko – tai turi patvirtinti gamintojas ar pardavėjas. „ARKO“ silikatiniai blokai atlaiko 50 šaldymo ir šildymo ciklų, o keraminiai ir akytojo betono blokai – 25 šaldymo ir šildymo ciklus. Taigi pasirinkę „ARKO“ blokus, užtikrinsite pastato ilgaamžiškumą. Jeigu blokų atsparumo šalčiui klasė F yra 50 („ARKO“ blokai), namo sienų konstrukcijos nepakitusios išliks 100 metų.
Dvisluoksnės mūro sienos – tai tokios sienos, kurių konstrukcija apšiltinta termoizoliacine medžiaga (mineralinė vata, putų polistirenas), tvirtinama prie laikančiojo mūro ir tinkuojama įvairiu šalčiui, drėgmei, aplinkos poveikiui atspariu tinku.
Trisluoksnės mūro sienos – tai tokios konstrukcijos, kai termoizoliacinė medžiaga (mineralinė vata, putų polistirenas) yra tarp dviejų mūro sluoksnių. Tokios sienos patikimos ir kokybiškos būna tuo atveju, jei tarp termoizoliacinės medžiagos ir išorės sienos yra vėdinamasis oro tarpas.
 
 
1. Gipsinis tinkas 2. „ARKO M18“ mūro blokas
3. Termoizoliacinė medžiaga 4. Nuo vėjo sauganti izoliacinė plėvelė 5. Oro tarpas 6. „ARKO M12“ mūro blokas 7. Paprastas tinkas

 
Trisluoksnės mūro sienos konstrukcija
 
Tokių sienų išorinis apdailos sluoksnis vėdinasi iš dviejų pusių, todėl iš jo greičiau pasišalina atmosferos drėgmė, be to, sumažėja iš patalpų besiskverbiančios drėgmės (garų) kiekis, nes ji išgaruoja ventiliuojamajame oro tarpe. Taip pat drėgmė lengviau pasišalina iš termoizoliacinio sluoksnio, šiluminė varža nesumažėja. Nors vandens garų judėjimas statybinėse medžiagose vyksta palyginti lėtai, tačiau suminis per atitvaras pereinančios drėgmės kiekis būna didelis ir susikaupusi drėgmė gali pakenkti konstrukcijai arba patalpų mikroklimatui. Drėgmė kondensuojasi (vandens garai virsta skysčiu) vandens garų koncentracijai medžiagos porose ir kapiliaruose pasiekus maksimalią ribą. Kai naudojamos termoizoliacinės medžiagos gerai praleidžia vandens garus (pvz., mineralinė vata) išorinėje šilumos izoliacinio sluoksnio dalyje yra tikėtina vandens garų kondensacija. Tokiu atveju oro tarpai pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes tarpsluoksniuose dėl temperatūrų skirtumo (nevėdinamuose oro tarpuose) arba išorės oro poveikio (vėdinamuose oro tarpuose) susidaro sąlygos orui judėti.
Rekomenduojame trisluoksnės konstrukcijos vidinei laikančiajai sienai rinktis „ARKO M18“ silikatinius blokus, o išoriniam mūrui – „ARKO M12“. Tokios sienos tinka dviejų, trijų aukštų individualiems namams, kotedžams, pramoniniams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Silikatiniai blokai, palyginti su kitais sienų blokais, yra sunkesni. Didesnis blokų svoris užtikrina sienos stabilumą ir tvirtumą. Blokų tankis taip pat didelis, jie yra atsparūs šalčiui, tvirti ir ilgaamžiai.
Turbūt kyla klausimas, kokią termoizoliacinę medžiagą rekomenduojame sienoms iš „ARKO M18“ mūro blokų apšiltinti?
Šiuo metu rinkoje šiltinimo medžiagų pasirinkimas išties didžiulis. Medžiagų galima surasti kiekvienam sienos konstrukcijos atvejui – tiek šiltinant naujos statybos, tiek renovuojant pastatus. Kai siena sumūryta iš „ARKO M18“ ir „ARKO M12“ blokų, galima rinktis mineralinę vatą arba putų polistireną – jų storis parenkamas atsižvelgiant į šilumines savybes ir norimą pasiekti sienos varžą. Šiuo metu išorinės gyvenamųjų pastatų sienos varža turėtų būti R = 5,0 m²K/W (STR 2.05.09:2005). Pasirinktu atveju sieną reikėtų apšiltinti 17 cm storio mineraline vata, kurios šilumos laidumo koeficientas yra 0,037 W/mK, arba 19 cm storio putų polistirenu, kurio šilumos laidumo koeficientas yra 0,039 W/mK. Tada gautume sienos varžą R = 5,1 m²K/W.
Statyboje be medžiagų techninių charakteristikų ne mažiau svarbi ir pastato kaina. Grafike pateikiama vidutinė 1 m2 trisluoksnės mūro sienos medžiagų kaina (be statybos darbų), naudojant skirtingus laikančiųjų sienų blokus (termoizoliacija – mineralinė vata, išorinis sluoksnis – „ARKO M12“ tinkuotu paviršiumi).

 
Trisluoksnis mūras apšiltintas pusiau kieta mineraline vata
Lietuvos statytojams apdailos mūrui norėtume pasiūlyti tinkuotus ar kitaip apdailintus „ARKO M12“ blokus. Jie išsiskiria dideliu mechaniniu atsparumu gniuždymui (7,3–12,5 MPa) ir šalčiui (atlaiko daugiau kaip 50 šaldymo ir šildymo ciklų). Atsparumas šalčiui ir gniuždymo stipris yra svarbiausi „ARKO M12“ blokų ilgaamžiškumo rodikliai.
Manau, įvertinę techninius parametrus ir kainą, galime konstatuoti, kad trisluoksnio mūro iš „ARKO M18“ ir „ARKO M12“ blokų pranašumai neabejotini. Vertėtų tai prisiminti renkantis trisluoksnio mūro konstrukciją. Tokia mūro konstrukcija bus tvirta, atspari šalčiui ir ilgaamžė, ji taip pat gerai apsaugos nuo aplinkos triukšmo. Šią konstrukciją galima vadinti „Karališka“, nes siena stovės labai ilgai. Ateityje užteks perdažyti, pakeisti spalvą ar kitą apdailą, o pati konstrukcija liks nepažeista. Tokias sienas rekomenduojame visiems, kurie pastatytame name planuoja įsikurti tikrai ilgam.
„ARKO“ silikatiniai blokai leidžia pasiūlyti originalius projektinius sprendimus rengiant tiek tradicinių, tiek modernių pastatų projektus.

doc. dr. Džigita Nagrockienė
VGTU Statybinių medžiagų katedra