Doc. dr. Ramunė Žurauskienė

Mūsų šalyje dažniausiai yra naudojami sieniniai blokai iš silikato, akytojo betono (dujų silikato), keramzito, keraminiai ar blokai iš normalaus betono. Visi šie blokai skiriasi žaliavomis, iš kurių yra pagaminti, ir gamybos technologija. Šie gaminiai taip pat turi skirtingas skaitines savybių vertes.

Tenka konstatuoti, kad būsimieji gyvenamo namo statytojai, blokus, iš kurių bus statomas jų būstas, dažniausiai renkasi pagal kainą. Kokybinės gaminių charakteristikos parinkimo metu yra paliekamos antroje vietoje.Ne paslaptis, kad apsisprendimą dažnai lemia ir žinomų prekinių ženklų pavadinimai ARKO, AEROC, KERATERM ar kt.

Aptarkime dažniausią pasirinkimo kriterijų – kainą. Kaip gi yra pateikiamos sieninių blokų kainos?

Pardavėjai sieninių blokų kainas pateikia dviem būdais: pirma gali būti pateikta kaina už 1 kubinį blokų metrą; antra – kaina pateikiama už vienetą, t.y. vieno bloko kaina.

Kodėl yra neteisinga lyginti skirtingų blokų kainas pagal tai kiek kainuoja kubinis metras blokų ar pagal tai kiek kainuoja vienas blokas?

Jei paimtume ir sudėtume prieš save visus blokų pavyzdžius pamatytume, kad jie skiriasi ne vien žaliavomis, gamybos technologija, paskirtimi, tačiau visų pirma jie skiriasi savo matmenimis. Pavyzdžiui blokų plotis gali variuoti nuo 7 iki 50 cm. Plonesni blokai, kurių plotis 7–15 cm dažniausiai yra naudojami pertvaroms pastatų viduje, blokai kurių plotis 12–50 cm gali būti naudojami išorinėms pastatų sienoms, sienoms tarp butų ar laiptinių.

Lygindami kainas, pagal tai kiek kainuoja 1 kubinis metras blokų, mes nematome, kiek realiai su tuo kiekiu galime išmūryti sienos. Pavyzdžiui: jei vieno bloko plotis18 cm, o kito 40 cm, tai su pirmaisiais išmūrysime 5,5 kvadratinius metrus sienos, o su antraisiais tik 2,5. Tai tikrai žymus skirtumas skaičiuojant medžiagų poreikį. Tam pačiam sienos plotui išmūryti antro tipo blokų tikrai turėsime įsigyti daugiau. Jei jų turėsime įsigyti vos ne du kartus daugiau tai ir jų kaina už kubinį metrą turėtų būti du kartus mažesnė.

Reikia nepamiršti, kad namo sienų mūrui iš blokų reikės įsigyti ne vien blokus, blokų pasirinkimas lems ir tai ar reikės įsigyti armatūros ir betono. Renkantis blokus, pats laikas pagalvoti apie blokų mūro armavimą, gelžbetoninį žiedą, stipresnius pamatus, kiek reikės sunaudoti apdailos medžiagų ir kokius tvirtinimo elementus bus galima naudoti, ką nors tvirtinant prie mūro. Visas šias būsimas išlaidas reikėtų įvertinti iš karto, ir renkantis medžiagą į tai atsižvelgti. Svarbus yra ir blokų matmenų tikslumas, jei blokų matmenys yra pakankamai tikslūs, jie gali būti mūrijami tik su plono sluoksnio skiediniu, tokiu būdu gaunant plonesnes siūles ir nesudėtingą sienų vidaus apdailą.

Prieš daugiau nei dešimtmetį populiariausi pastatų sienų konstrukciniai sprendimai, kai buvo naudojami didelio pločio sieniniai blokai ir labai nedidelio storio termoizoliacinės medžiagos sluoksniai, šiuo metu jau turi būti pamiršti. Esant dabartiniams sienos šiluminės varžos reikalavimams, net ir statant pastatą iš 30 cm pločio blokų reikia naudoti 11–12 cm storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnį. Dėl to reikėtų gerai pagalvoti ar tikslinga naudoti didelio pločio blokus ar geriau naudoti plonesnius, didesnio stiprio blokus ir keliais centimetrais papildomai padidinti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį? Tokiu atveju konstruktyvasgaunamas stipresnis, o izoliacija – didesnė. Panaudojus pastato sienoms plonesnius blokus, pastato viduje yra gaunamas didesnis naudingas patalpų plotas.

Svarbu, kad statybose kiekviena medžiaga būtų naudojama pagal savo paskirtį. Pagal paskirtį turi būti naudojami ir sienų blokai. Pirma reikia atsakyti sau į klausimą, kokiam tikslui bus naudojami blokai – ar kaip termoizoliacinė-konstrukcinė medžiaga ar kaip konstrukcinė medžiaga? Jei sieninių blokų paskirtis – konstrukcinė, reikia pasirinkti geriausias atitinkamas savybes turinčius blokus.

Dažnai medžiagų gamintojai vartotojams pateikia laboratorines savo medžiagos savybių skaitines vertes, tai yra tas, kurios nustatytos laboratorijoje, medžiagai esant sausame būvyje. Iš tokių medžiagų savybių dažnai yra pateikiamos laboratorinės šilumos laidumo koeficiento vertės. Ši laboratorinė vertė turi būti perskaičiuota į projektinę šilumos laidumo koeficiento vertę, kuri visada bus prastesnė nei vertė nustatyta sausai medžiagai.Taip pat ir gniuždymo stipris nustatytas medžiagai esant sausame būvyje bus didesnis nei stipris įvertinus įdrėkimą atitvaroje.

Lyginant atskirų blokų akustines savybes reikia atsižvelgti į tai, kad patys geriausi akustiniai rodikliai gaunami tik užpildžius blokų tuštymes skiediniu ar betonu ir aptinkavus juos iš abiejų pusių tinku. Tačiau gamintojai turėtų ir pateikti informaciją apie visas šias sąlygas vartotojui, jei tai yra reikalinga atlikti, iš anksto.

Nesutikčiau su vartotojų nuostata pirma klausti kainos, o tik po to atsižvelgti į medžiagos kokybę. Medžiagos kokybė lemia eksploatacines medžiagos charakteristikas, kurios svarbios tuo metu, kai pastate jau yra gyvenama.