Nors dalis analitikų teigia, kad ruduo bus dosnesnis statybų sektoriui, statybininkai ir statybinių medžiagų pardavėjai sako, kad rudenį tik bus pasiektas nuopuolio dugnas, o ryškesnio pagerėjimo laukiama tik prabėgus keleriems metams. SEB banko analitikai tradicinėje makroekonomikos apžvalgoje rašo, kad šių metų pabaigoje statybų, nekilnojamojo turto ir finansinio tarpininkavimo srityse gali šiek tiek padaugėti darbo vietų, skelbia naujienų portalas „delfi.lt“.
„Žinoma, kalbėti apie labai rimtą atsigavimą statybų sektoriuje būtų ankstoka, bet šiuo metu akivaizdžiai matyti darbo vietų skaičiaus padidėjimas. Aš visgi linkstu prie tos nuomonės, kad labai ryškaus pagyvėjimo gal ir nebus, tačiau po šių metų vasaros paaiškės, kad ne visi priimti sezoniniam darbui bus atleisti atėjus rudeniui. Taigi bendras darbo vietų skaičius šiame sektoriuje liks šiek tiek didesnis nei buvo pavasarį“, – „delfi.lt“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Taip manyti analitikui leidžia pokalbiai su šioje srityje dirbančiais verslininkais, pradedami statyti gyvenamieji namai, kiek išsijudina būsto kreditavimas.
„Verslo žinių“ apklaustų statybos bendrovių ir statybinėmis medžiagomis prekiaujančiųjų įmonių nuomonė kiek kitokia.
„Didžiausias statybinių ir ūkinių prekių pardavimų kritimas baigsis šių metų rudenį. Šiemet rinka kris nuo 30 iki 40%, palyginti su 2009 m., nes vilkosi gerų laikų uodega. Dar buvo baigiami pakilimo metais pradėti projektai. Reikėjo tiek apdailos medžiagų, tiek interjero detalių“, – teigia Mindaugas Sinkevičius, UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ direktorius, neslepiantis, kad šiandien visi viliasi sulaukti renovacijos pradžios, nes kitų pragiedrulių prekybininkams ir statybininkams nedaug. Renovacija tiesiog leistų įmonėms išgyventi ir sulaukti geresnių laikų.
Verslininkas prognozuoja, kad nuo 2007 m., kai statybinių medžiagų rinka buvo 5–8 mlrd. Lt, šiemet ji sumažėjo iki 1,5–1,6 mlrd. Lt. Antra tiek sudaro statybos darbų rinka, kuri patyrė tokį pat kritimą.
„Artimiausius dvejus trejus metus didesnių pokyčių rinkoje nebus, nes nėra bankų finansavimo, mažėja žmonių perkamoji galia . Net ekonomikai atsigavus reikės laiko, kol pirkėjai patikės, kad viskas grįžo į vėžes, ir pradės ieškoti naujo būsto“, – šviesios artimos ateities neprognozuoja Audrius Globys, UAB „PST investicijos“ direktoriaus pavaduotojas. Toliau nėra kur Ponas Globys pastebi, kad jei rudenį bus pasiektas nuopuolio dugnas, iki kitų metų antros pusės paaiškės, kuria kryptimi juda rinka, vystytojai imsis realių projektų ir dar po poros metų bus galima siūlyti realius naujus objektus.
„Žemiau jau nėra kur kristi. Komercinis nekilnojamasis turtas pasiekęs dugną, būsto pardavimai paskutinį pusmetį šiek tiek augo, tačiau tokių metų, kokie buvo 2007 m., nebus artimiausius 10 m.“, – prognozuoja Robertas Dargis, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, teigiantis, kad priežasčių greitam atsigavimui nėra, nes bumą sąlygojo lengvos banko paskolos.
Ateities nesiima spėti ir kiti verslininkai, teigiantys, kad ji priklauso ne tik nuo šalies ir pasaulio ekonomikos, bet ir vietos politikų, kurių veiksmus ir žingsnius atspėti neįmanoma.
„Kokia bus ateitis, nesiimu spėti, nes neaišku, ar bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris gali pakeisti rinką, nes antrinėje rinkoje atsiras daug parduodamų objektų, nežinia, kaip keisis kiti mokesčiai“, – sako p. Sinkevičius.
Verslininkas skaičiuoja, kad šiandien kainos susideda iš objektyvių veiksnių. Įskaičiuojant žemės kainą naujai pastatyti gyvenamąjį namą kainuoja apie 2.500 Lt/kv. m, nors pagal rinkos pajėgumą pirkti patraukli kv. m kaina turėtų būti ne didesnė kaip 2.000 Lt.
„Tenka pripažinti, kad tai mūsų valstybės neveiksnumo pasekmė, nes žemę brangina įvairūs biurokratiniai suvaržymai. Ypač Aplinkos apsaugos ministerijos taikomi ribojimai“, – pastebi p. Sinkevičius.
Jam pritaria ir p. Dargis, sakantis, jog pasigenda aiškios valstybės politikos ir žinojimo, į ką bus orientuota pati valstybės politika.

Gelbsti privatininkai
Nuosmukį pajuto ir statybinių medžiagų pardavėjai. „Šiandien 90% statybinių medžiagų perka fiziniai asmenys privačioms statyboms. Leidimų individualiems namams statyti išduodama 15% daugiau nei 2009 m. Komercinis sektorius apmiręs. Matome ir tai, kad didėja šešėlinė rinka“, – pastebi p. Sinkevičius.
„Individualių namų net per piką buvo pastatoma iki 3.000 ir šis skaičius nesikeičia jau keletą metų, nepaisant to, kiek leidimų statybai būdavo išduota. Šiemet taip pat bus statoma panašiai tiek“, – apie tai, kad tai stabiliausias sektorius, kalba ir Darius Vilkas, AB „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, teigiantis, kad medžiagų gamintojams ir prekybininkams daugiau darbo duodavo daugiabučių ir komercinių namų statyba. Šis sektorius šiuo metu sustingęs.
„Bijau laukti artėjančios žiemos, nes šią žiemą pardavimai buvo sustoję. Šiemet, palyginti su 2009 m., laukiamas statybinių medžiagų pardavimų kritimas turėtų būti apie 30–40%. Mus palaiko pardavimai privatiems asmenims, nes rajone valstybinių užsakymų beveik nėra ir didesnių pokyčių nematome. Daugėja darbo neturinčių žmonių, mažėja dirbančiųjų atlyginimai“, – kaip gyvena, pasakoja Kęstutis Jurgelionis, UAB „Staginis“, Dzūkijoje valdančios maisto produktų ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklą, direktorius.
Verslininkas sako, kad išmoko gyventi ir tokioje rinkoje. Parduodant ne maisto produktus „Staginį“ gelbsti ūkinės ir laisvalaikio prekės, nes šiose kategorijose pardavimai mažėjo ne taip drastiškai. Pradeda statyti Ponas Vilkas sako, kad jie nemiega ir kaip vystytojai. Kaune pradėta daugiabučio namo statyba, nes bendrovė skaičiuoja, kad pigiau pastatyti jau nebepavyks. „Daugelis vystytojų žemę pirko aukštomis kainomis, kai tikėjosi dar didesnio augimo. Mes taip pat statysime tokiame sklype. Projektą vystysime ne tam, kad gautume pelno, bet siekdami atsiimti investicijas. Permoką už žemę amortizuosime atpigusiomis statybomis“, – pasakoja p. Vilkas. Verslininkas pastebi, kad šiandien statybų sektoriuje pelningos tik nišinės, palyginti siauros, sritys, tokios kaip kelių statyba ar karjerų eksploatacija. „Kainos nebus tokio lygmens, kaip skaičiuoja ekonomistai, kad būstas žmogui turi kainuoti kelerių metų atlyginimą. Esame pasaulinės ekonomikos dalis. Medžiagas ir energetinius išteklius perkame pasaulinėmis kainomis, o darbuotojų atlyginimai dabar optimalūs. Daugiau piginti statybų nėra kur“, – sako p. Dargis, teigiantis, kad į savikainą įtraukinėti gerais laikais brangiai pirktų sklypų negalima.
Ponas Globys pastebi, kad rinkoje artimiausiais metais bus užbaigiami projektai, kurie buvo sustabdyti bankams nutraukus finansavimą. Galbūt pavieniai investuotojai vystys nedidelius nišinius projektus, kurie didesnės įtakos pačiai rinkai neturės. „PST investicijos“ ateinantiems metams naujų projektų neplanuoja, nes skaičiuoja, kad naujo projekto savikaina šiandien gali būti didesnė nei potencialių pirkėjų perkamoji galia.

 „Verslo Žinios“, Interviu su AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi, 2010-07-08 (125/2010)